Ar Seišelių turizmas turi problemų? Seišelių vyriausybė atgaivino seną politiką, vadinamą vertikalia integracija, kuri buvo atidėta ir riboja vietos verslo augimo galimybes. Turizmo prekybos atstovai šį pratimą vadina turizmo sektoriaus „sparnų sukirpimu“.
Turizmas išlieka Seišelių ekonomikos ramsčiu ir šis naujas reglamentas taikomas tik turizmo prekybai. Viena nukentėjusi šalis jau padavė užginčijimą dėl reglamento Seišelių teismams. Seišeliams labai reikia, kad turizmo pramonė veiktų, nes ji ne tik užtikrina darbo vietas, bet ir ekonomikos tvirtumą.
Seišelių turizmo valdyba turės rasti papildomo rinkodaros biudžeto, jei didesnės DMC sumažins savo rinkodaros išlaidas ir sumažins savo dalyvavimą turizmo mugėse, nes jų „sparnai bus apkarpyti“ dėl naujų taisyklių.
Atėjo laikas Seišelių vyriausybei šiuo klausimu surengti susitikimų „iš apačios į viršų“ seriją. Didėja pyktis ir lūkesčiai, o vyriausybė gali suprasti, kad nesugeba patenkinti keliamų reikalavimų ir tuo pat metu gali susitraukti salos turizmo pramonę.
Viename įraše socialinėje žiniasklaidoje per pastarąsias kelias dienas apie tai buvo pasakyta:
„Girdime daug triukšmo iš atsakingų asmenų dėl Seišeliuose apsilankančių kruizinių laivų skaičiaus. Tik klausiu, kiek iš mūsų, Seišelių salų, gauna naudos? Tie turistai net neperka nei banano, nei raudono kokoso atsigerti, nei valgo restorane, nei taksi, nei dviračio, nei valties, kad galėtų patekti į Koko ar Kiuri salą. Jie nusileidžia uoste ir įsėda į baltojo žmogaus autobusą, kad apžiūrėtų ir pavalgytų jo viešbutyje, plaukia kitu laivu į La Digue ir daro tą patį“.
